Apie mane

Malonu susipažinti. Aš – Monica Dream. Nors gyvenimas man pavardžių nepagailėjo, pasirinkau šią. Dėl jūsų. Kad jums nereikėtų laužyti liežuvio. Mano pavardės ne iš lengvųjų: Prigackaitė, Tvirbutaitė, Bobinienė – teisingai perskaitėt iš pirmo karto? Na, matot! Galit vadinti mane, kaip jums patogiau. Bet man patinka būti Dream. Ypač užsienyje. Visiem nuo to tik lengviau. Pažįstu Ramunę, kuri užsienyje tampa Dominyka, Živilę, kuri pavirsta į Džesiką ir Eleną, kuri prisitatinėja tiesiog Ana. Tai kodėl aš negaliu? Visa laimė – turiu nuostabų tarptautinį vardą ir mane labai žavi jo reiškmė – vienintelė ir nepakartojama. Na gerai gerai, pabaigą pati prikūriau. O kurti – mano arkliukas. Tiesa, kartais net pati nesusigaudau, kiek mano kūryboje yra kūrybos. Man patinka rašyti. Rašau apie save ir pasaulį taip, kaip jį matau aš. O žmonės man dažnai sako, kad nešioju rožinius akinius. Ar optimizmas jau uždraustas? Kažkada vadinau save Iliuzija, o erdvę internete, kurioje talpindavau savo įrašus – Iliuzijų pasauliu. Berods, jis vis dar kaba interneto platybėse. Jei bus įdomu, galit užmesti akį čia. 

Tai gal grįžkim prie manęs? Aš vis dar ta pati svajonių pasaulyje gyvenanti mergaitė. Monica Dream. Nuo Iliuzijos netoli pabėgau. Aš vis dar mėgstu svajoti ir rašyti du taškus vietoj daugtaškio.. Mano mama (diplomuota lituanistė) man vis sako “Na, kodėl tu taip rašai? Žmonės galvos, kad čia korektūros klaida.” O man du taškai vietoj trijų daug svarbiau, negu tai, ką žmonės pagalvos. Dar mėgstu juodą kavą su citrina.. Saulėtekius.. Lietuvišką hip-hop’ą.. Svajonių žemėlapius.. ir keliones be plano. 

Bijau visokių šlykščių gyvių, žmonių be nuomonės ir pradėti egzistuoti, vietoj to, kad gyvenčiau. O kol kas, kiekviena mano diena lyg trumpiametražis filmas. Kartais romantinė komedija, kartais tragedija, o būna ir siaubo trilerių. Ir dar tų kitų, pažymėtų raide S. 

Svajoju vieną dieną tapti garsia istorijų pasakotoja. Ne būtinai knygomis. Ne tik dalintis mintimis rašant elektoninį dienoraštį. Norėčiau kada nors užlipti ant scenos ir prieš tūkstantinę auditoriją papasakoti, ką nors tikro ir iki kaulų smegenų nuoširdaus iš savo gyvenimo. Norėčiau įkvėpti žmones gyventi. Gyventi visu šimtu procentų, atvira širdimi ir pilna krūtine meilės. Norėčiau įkvėpti nebijoti. Gyvenimas mums duotas tam, kad jį išleistume. Nereikia taupyti nei sekundės. Tegu teka.. Juk viskas tik energija.. Viskas tik iliuzija..